Labanoro parkas yra didžiausias Lietuvoje regioninis parkas, išsiskiriantis kraštovaizdžių įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Didžiąją parko teritorijos dalį užima miškai, o negiliose įdubose tyvuliuoja 285 skaidrūs ežerai. Užmirkusiose teritorijose tvyro Beržaloto – Aisputiškio, Kanio, Snieginio ir  kitos pelkės, kurių vandens perteklių plukdo dvi upės ir 17 mažesnių upelių. Iš viso parko teritoriją sudaro 6 kraštovaizdžio, 7 telmologiniai, 7 hidrografiniai, 1 botaninis ir 2 botaniniai-zoologiniai draustiniai. Vaizdingas kraštovaizdis, ežerai, upės ir tankus kelių tinklas sudaro puikias sąlygas pažintiniam, pėsčiųjų, automobilių ir vandens turizmui, žvejybai. Be viso to, čia gausu lankytinų istorinių vietų, miestų bei kultūros objektų.